Edukira joan

Wikipedia, Entziklopedia askea
Bideoa

Bideo honetan greziar mitologiaren gaineko zortzi datu azaltzen dira.

Edukien arduradunak

[aldatu iturburu kodea]

Informazio iturriak

[aldatu iturburu kodea]
  1. Lehen greziar jainkoa Kaos zen. Berarengandik jaio zen Gaia, Lurra, inongo harremanik gabe Uranoren ama izango zena.
  2. Uranoren seme Kronosek barrabilak moztu zizkion igitai batekin eta itsasora bota zituen. Barrabilek itsasoan sortutako bitsetik Afrodita jaio zen.
  3. Kronosek bere seme-alabak jaten zituen, Zeus izan ezik. Horrek lortu zuen bere tripan zeuden anai-arrebak askatzea, Titanen Gatazka hasiz.
  4. Zeusek Leda gogoko zuen, baina Ledak ez zuen berarekin ezer nahi. Horregatik, beltxargan bilakatuta, engainatu eta berarekin oheratzea lortu zuen, haurdun utziz.
  5. Ledak bi arrautza jarri zituen: batetik Zeusen seme-alaba hilezkorrak jaio ziren; bestetik Tindaro bere senarrarenak ziren seme-alaba hilkorrak.
  6. Hera, Zeusen arreba eta emaztea, hodei bilakatu zen eta Ixionek ernaldu zuen. Hortik Zentauro jaio zen, Zeusen haserrerako.
  7. Jaiotza bitxiz ari garela, Dioniso Zeusen hankatik jaio zen, bertan josi baitzuen jainkoak Semele ama eta maitalea, haurdun zegoela nahi gabe hil ondoren.
  8. Greziar mitologiako azken aroari “Heroien Aroa” deitzen zaio. Hor agertzen dira Herkules, Argonautak edo Troiako gerra.

Lotutako artikuluak

[aldatu iturburu kodea]

Erabilitako irudiak

[aldatu iturburu kodea]
  1. Diana of Versailles.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Diana_of_Versailles.jpg Commonists, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons bidez
  2. The Untangling of Chaos, or the Creation of the Four Elements LACMA 54.70.1a.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:The_Untangling_of_Chaos,_or_the_Creation_of_the_Four_Elements_LACMA_54.70.1a.jpg Los Angeles County Museum of Art, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez
  3. Feuerbach Gaea.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Feuerbach_Gaea.jpg Anselm Feuerbach, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez
  4. A reading woman tries in vain to stop Chronos as he passes b Wellcome V0047955.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:A_reading_woman_tries_in_vain_to_stop_Chronos_as_he_passes_b_Wellcome_V0047955.jpg See page for author, CC BY 4.0, Wikimedia Commons bidez
  5. Afrodita Kallipyge Nápoles 01.JPG https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Afrodita_Kallipyge_N%C3%A1poles_01.JPG Miguel Hermoso Cuesta, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons bidez
  6. Rubens saturn.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Rubens_-_Saturn_devouring_a_Son_-_Prado.jpg Peter Paul Rubens, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons bidez
  7. Marble statue of Zeus in the Archaeological Museum of Olympia, Greece (51223275498).jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Marble_statue_of_Zeus_in_the_Archaeological_Museum_of_Olympia,_Greece_(51223275498).jpg dronepicr, CC BY 2.0, Wikimedia Commons bidez
  8. Bacchus helpt de Titanen verslaan, RP-P-OB-27.220.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Bacchus_helpt_de_Titanen_verslaan,_RP-P-OB-27.220.jpg Rijksmuseum, CC0, Wikimedia Commons bidez
  9. Leda col cigno.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Leda_col_cigno.jpg Andrea del Sarto, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez
  10. Vincent Sellaer - Leda and the Swan (2).jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vincent_Sellaer_-_Leda_and_the_Swan_(2).jpg Vincent Sellaer, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez
  11. Leda and the Swan (after Leonardo da Vinci) - Détail 3.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Leda_and_the_Swan_(after_Leonardo_da_Vinci)_-_D%C3%A9tail_3.jpg Tangopaso, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez
  12. Castor and Pollux by Giovanni Battista Cipriani, 1783.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Castor_and_Pollux_by_Giovanni_Battista_Cipriani,_1783.jpg Giovanni Battista Cipriani, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez
  13. Giovanni Battista Cipriani, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Helen_of_Troy.jpg Evelyn De Morgan, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez
  14. Murder of agamemnon.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Murder_of_agamemnon.jpg Pierre-Narcisse Guérin, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez
  15. James Barry 001.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:James_Barry_001.jpg James Barry, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez
  16. James Barry, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Jean-Baptiste_Regnault_001.jpg Jean-Baptiste Regnault, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez
  17. Colossal statue of Antinous as Dionysus-Osiris.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Colossal_statue_of_Antinous_as_Dionysus-Osiris.jpg Carole Raddato, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons bidez
  18. Lorenzo Costa 001.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Lorenzo_Costa_001.jpg Lorenzo Costa, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez
  19. Raffaello, concilio degli dei 02.jpg https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Raffaello,_concilio_degli_dei_02.jpg Raphael, Domeinu publikoa, Wikimedia Commons bidez

Erreferentziak

[aldatu iturburu kodea]